Jokūbas Teodoras Kuncevičius
| Jokūbas Teodoras Kuncevičius | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Kuncevičiai | |
| |
| Herbas „Łabędź“ | |
| Gimė | 1596 m. |
| Mirė | 1666 m. (~70 metų) |
| Tėvas | Motiejus Kuncevičius |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Sapiegaitė, Elžbieta Sapiegaitė, Felicijona Kristina Vainaitė |
| Vaikai | Jonas Valerijonas, Dominykas |
Jokūbas Teodoras Kuncevičius (1596–1666) – LDK valstybinis veikėjas, Lydos žemės raštininkas (1635–1638), Lydos vėliavininkas (1638–1652) ir Lydos pakamaris (1652–1661), Minsko (1661) ir Žemaitijos kaštelionas (1661–1664), Bresto vaivada (1664–1666).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos bajorų Kuncevičių giminės atstovas, herbo „Labedz“ savininkas. Ganušiškių valdytojo Motiejaus Kuncevičiaus sūnus.
Jam priklausė Kaniavos ir Dubicko seniūnijos, Lydos paviete (1627 m.).
1632 metais Jokūbas Teodoras Kuncevičius buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Lydos žemės į konvokacinį seimą. Tais pačiais metais elekciniame seime palaikė Vladislovo IV Vazos kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. 1639, 1646, 1649, 1652 ir 1654 metais Jokūbas Kuncevičius buvo renkamas pasiuntiniu į seimą.
Buvo užėmęs eilę LDK valstybinių pareigybių, tame tarpe Lydos raštininko (1635–1638), vėliavininko (1638–1652) ir pakamario (1652–1661). 1661 metais Jokūbas Teodoras Kuncevičius buvo paskirtas Minsjko kaštelionu, 1611 m. birželio 11 d. gavo Žemaitijos kašteliono pareigybę. 1664 metais tapo Bresto vaivada ir ATR senatoriumi.
ATR-Maskvos karo (1654–1667) dalyvis. 1660 metų gruodį Gardino mūšyje J. Kuncevičiaus būrys buvo sutriuškintas Rusijos armijos, vadovaujamos Ivano Andrejevičiaus Chovanskio.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jokūbas Kuncevičius buvo vedęs tris kartus. Jo pirmoji žmona tapo Elena Sapiegaitė, Lietuvos didžiojo prievaizos Mykolo Mikalojaus Sapiegos (m. 1611) ir Bogdanos Masalskaitės, Kaniavsko seniūno Romano Valavičiaus našlės, duktė, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo. Antrą kartą vedę Elžbietą Sapiegaitę, nuo santuokos su kuria turėjo sūnų Joną Valerijoną. Trečią kartą vedė Felicijoną Kristiną Vainaitę, dėl kurios 1664 metais gavo teisę kartu valdyti Kaniavską ir Dubicką. Trečioje santuokoje turėjo sūnų Dominyką.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Boniecki A. Herbarz polski. T. 1-17, dodatek. – Warszawa, 1899–1913.
- Uruski S. Rodzina. Herbarz szlachty polskiej. T. 1-15. – Warszawa, 1904–1938.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mikalojus Sviatopolk-Čiatvertinskis |
 1661 |
Po to: Steponas K. Kandzežauskis |
| Prieš tai: Eustachijus Kirdzejus |
 1661–1664 |
Po to: Danielius Chžanstouskis |
| |||||||
| |||||||